• Dėl technologijų egzamino proceso - kaip jis atrodys, negi tęsis du mėnesius ir pan. Akivaizdu, kad mokiniai dar neturi pakankamai informacijos apie naują egzaminą, o norinčių laikyti bus.

Technologijų mokyklinio brandos egzamino programa patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1774. Technologijų mokyklinio brandos egzamino programoje pateikiami technologijų mokyklinio brandos egzamino tikslas ir uždaviniai, egzamino struktūra, numatomi reikalavimai mokinių pasiekimams, aprašomas egzamino organizavimas ir mokinių darbų vertinimas. . Programa skiriama 11–12 klasių mokiniams, I–II kurso profesinių mokyklų mokiniams, technologijų mokytojams, profesijos mokytojams, technologijų mokyklinio brandos egzamino užduočių rengėjams, technologijų mokyklinio brandos egzamino vertintojams.
Technologijų mokyklinis brandos egzaminas – procesas, kurio metu mokinys rengia
egzamino baigiamojo darbo aprašą, sukuria ir pagamina produktą ir jį pristato.
Technologijų mokyklinį brandos egzaminą laiko mokiniai, kurie mokėsi pagal pasirinktą bendrojo lavinimo mokyklos technologijų programą arba profesinio mokymo programą.
Technologijų mokyklinio brandos egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio pasiekimus, orientuotus į technologijų srities kompetenciją.
Egzamino uždaviniai yra vadovaujantis technine užduotimi atlikti egzamino baigiamąjį darbą:
• planuoti egzamino baigiamojo darbo įgyvendinimą;
• tikslingai naudotis įvairiais informacijos šaltiniais;
• tikslingai parinkti medžiagas ir darbo priemones, reikalingas kuriamam produktui;
• konstruoti, nuosekliai ir saugiai atlikti kuriamo produkto technologines sekas;
• pristatyti egzamino baigiamojo darbo rezultatus, argumentuoti pristatomus teiginius.
Egzamino procesą sudaro trys dalys: egzamino baigiamojo darbo aprašo rengimas, egzamino baigiamojo darbo produkto sukūrimas ir egzamino baigiamojo darbo pristatymas. Egzamino procese taikomas projektinio darbo metodas.
Egzamino baigiamąjį darbą mokiniai atlieka laikotarpiu, nurodytu Brandos egzaminų
organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, t. y nuo kovo 8 d. gegužės 25 dienomis.

• Klausimas apie pakartotinės egzaminų sesijos tvarkaraštį, nes, pvz., birželio 30 d. vyks du labai populiarūs tarp pasirinkimų brandos egzaminai - istorijos ir anglų kalbos. Mokiniui, susirgusiam ar dėl kitos svarbios priežasties negalėjusiam laikyti egzaminų pagrindinės sesijos metu, tektų tą pačią dieną laikyti du valstybinius egzaminus.

Brandos egzaminų tvarkaraštis sudaromas kasmet, tvirtinamas Švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir vėliau nekeičiamas. Tvarkaraštis rengiamas vadovaujantis prieinamumo, skaidrumo ir patikimumo principais. Organizuojamos dvi sesijos: pagrindinė ir pakartotinė. Pagrindinė sesija prasideda gegužės 31 d., baigiasi birželio 19 d. (skirta visiems kandidatams, kurie laiko ne daugiau 6 egzaminų iš 21 BE egzaminų sąrašo). Pakartotinė sesija prasideda pasibaigus pagrindinei sesijai, birželio 21 d., baigiasi liepos 7 d. (skirta registruotiems kandidatams, kuriems BE atidėti dėl pateisinamų priežasčių, o lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) mokyklinius BE - neišlaikiusiesiems lietuvių kalbos abiejų tipų pagrindinės sesijos metu). Lietuvių kalbos mokyklinis brandos egzaminas į tvarkaraštį įrašomas pabaigoje. Tarp konkrečių pagrindinės ir pakartotinės sesijų brandos egzaminų nustatomas kuo ilgesnis laiko tarpas, bet ne mažiau kaip 7 dienos. Taigi mažai tikėtina, kad galėtų būti atidėti pagrindinės sesijos birželio 4 d. istorijos ir birželio 14 d. užsienio kalbos (anglų) brandos egzaminai dėl pateisinamų priežasčių. Paprastai atidedamas vienas arba du tvarkaraštyje arčiausiai įrašyti egzaminai.

• Kodėl neatiduodami įvertinti darbai?

Kasmet brandos egzaminus laiko iki 50 000 kandidatų, kurie turi teisę laikyti 6 egzaminus. Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbai koduojami ir užkoduoti saugomi pusę metų. Per tą laiką kiekvienas valstybinį brandos egzaminą laikęs asmuo, pateikęs prašymą, gali atvykti į NEC pažiūrėti savo darbų, o lietuvių kalbos (gimtosios) teksto rašymo dalies ir gauti kopijas. Nacionalinis egzaminų centras neturi jokių pajėgumų kiekvienam laikiusiajam išsiųsti jo darbus.

• Kodėl panaikinta pakartotinė sesija?

Kasmet suvedus pakartotinės sesijos rezultatus, fiksuojamas didžiulis registruotų laikyti neišlaikytų pasirenkamųjų valstybinių brandos egzaminų ir neatvykusių į pakartotinės sesijos mokyklinius brandos egzaminus kandidatų skaičius. Visiškai pagrįstai prieita prie išvados, kad jie nebūtini.

• Ar galima tikėtis, kad egzamino darbas yra įvertintas kokybiškai?

Valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus vertina ne mažiau kaip du vertintojai, jei įvertinimas sutampa. Jei dviejų vertintojų įvertinimas nesutampa, darbą vertina trečiasis vertintojas. Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinio brandos egzamino teksto rašymo dalis savivaldybėse vertina trys vertintojai, o po to Nacionaliniame egzaminų centre vykdomas kontrolinis vertinimas. Taigi galima teigti, kad darbai įvertinami kokybiškai.

• Ar 2010 metų valstybinių brandos egzaminų užduočių pavyzdžiai, paskelbti NEC svetainėje, yra panašūs į būsimas valstybinių egzaminų užduotis. Kiek jomis galima pasitikėti?

NEC svetainėje paskelbti egzaminų užduočių pavyzdžiai parengti pagal naujos redakcijos egzaminų programas. Pagal šias programas rengiami 2010 m. brandos egzaminai. Todėl svetainėje paskelbtų egzamino užduočių pavyzdžių formatas ir sunkumas atitiks 2010 m. brandos egzaminų užduočių formatą ir sunkumą.

• Ar bus leidžiama perlaikyti brandos egzaminą kitais metais, jei kandidatas neišlaikys egzamino šiais mokslo metais?

Kitais metais bus galimybė egzaminus rinktis ir laikyti iš naujo. Galės laikyti ir neišlaikytus, ir nelaikytus, ir tuos, kurių šiais metais gautas įvertinimas netenkins.
8. Kurio tipo brandos egzaminus bus galima laikyti pakartotinės sesijos metu?
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatyta:
„21. Brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu laiko:
21.1. kandidatas, kuriam pagrindinės sesijos dalyko brandos egzaminas (jo dalis) buvo atidėtas;
21.5. susirgęs pagrindinės sesijos metu mokinys ir buvęs mokinys, gavę Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus leidimą vietoj atidėto valstybinio lietuvių kalbos (gimtosios) ar lietuvių kalbos (valstybinės) brandos egzamino laikyti to dalyko mokyklinį brandos egzaminą;
21.6. mokinys ir buvęs mokinys, gavę nepatenkinamą lietuvių kalbos (gimtosios) ar lietuvių kalbos (valstybinės) brandos egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, laiko mokyklinį to dalyko brandos egzaminą.“

• Paaiškinimai dėl Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 27.2 punkto

Nacionalinis egzaminų centras gauna nemažai klausimų dėl Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 27.2 punkto. Šiame punkte rašoma, kad mokinys ir buvęs mokinys nuo brandos egzaminų atleidžiami mokyklos direktoriaus įsakymu, jeigu "iki kovo 5 d. mokyklos direktoriui pateikė tarptautinį užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) egzamino, kurio įvertinimas pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis yra ne žemesnio kaip B2 lygio, išlaikymo dokumentą ir prašymą atleisti nuo pasirinkto užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino. Prie įsakymo pridedama tarptautinio egzamino išlaikymo dokumento kopija." Taigi nuo 2010 m. mokinys gali būti atleistas nuo valstybinio užsienio kalbos (pvz., anglų) egzamino, jei bus išlaikęs tarptautinį (pvz., IELTS) egzaminą ir pateiks tai patvirtinančius dokumentus.
Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinio egzamino įvertinimas nebus konvertuojamas į valstybinio brandos egzamino balus, nes šių egzaminų vertinimo sistemos nesuderinamos, tačiau išlaikiusiems tarptautinį egzaminą mokiniams užsienio kalbos įskaita bus įvertinta 10 balų. Manome, kad laikyti tarptautinį ir nelaikyti valstybinio brandos egzamino yra patogu tiems mokiniams, kurie ketina studijuoti ne Lietuvoje. Tačiau mokiniai, ketinantys studijuoti aukštosiose Lietuvos mokyklose, prieš priimdami sprendimą, ar pasinaudoti Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 27.2 punkto galimybėmis, turėtų atidžiai išnagrinėti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus atitinkamoms specialybėms studijuoti ir atitinkamai pasirinkti reikiamą valstybinių egzaminų skaičių, nes mokiniams, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, reikės išlaikyti ne mažiau kaip tris egzaminus. Ši taisyklė nebus taikoma tik menų studijas pasirinkusiesiems. Iš viso abiturientas šiais metais galės laikyti ne daugiau kaip 6 egzaminus.
Primename, kad iki kovo 5 d. abiturientai turi apsispręsti, kiek ir kuriuos brandos egzaminus laikys. Balandžio pradžioje savivaldybėse bus paskelbtos mokyklos, kuriose vyks atskirų dalykų egzaminai.